Kodėl neleidžiu sau mylėti savęs
2024 m. Vasaris 3 d. ·
Psichoterapinės įžvalgos iš realių istorijų: kodėl neleidžiu sau mylėti save
Filosofai, psichologai ir net religijos tvirtina, kad norint mylėti kitus, pirmiausia reikia pamilti save. Informacijos apie tai begalė. Tačiau klientai sako: atrodo, tiek daug skaitau, dalyvauju seminaruose, stovyklose… Jau pavargau nuo tų žinių ir bandymų.
Tikiu, kad kitiems tai tinka, jiems padeda, o manęs neveikia.. Matau kitus laimingus, įdomius, atrodo, jų gyvenimas keičiasi, turi tiek spalvų ir darosi dar sunkiau. Atrodo, tik renku įrodymus, kad aš kitokia ar kitoks, kad tai ne man. .
❓ką atranda klientai, kodėl jiems sunku mylėti save❓
Terapinių sesijų metu tai vienas iš aktualiausių ir dažniausių klausimų. Iš karto sakau, kad vieno bendro atsakymo visiems nėra. Taip, kaip nėra vieno atsakymo, kokios patirtys užstrigo viduje ir neleidžia atsisukti į save: į savo skausmą, nuovargį, džiaugsmą, svajones, į savo tamsiąją pusę ar savo sugebėjimus. Tad, atsakymo į jį ieškome individualiai. Ir laiko tai užima taip pat nevienodai.
Noriu pasidalinti keliomis įžvalgomis iš klientų istorijų, kurias jie atranda, gal kažkuri jų apie tave?
🔔Meilė sau – tai išdavystė. Jei mylėsiu save, užgrauš mane sąžinė, išgyvensiu kaltės jausmą, kad išduodu vaikus, sutuoktinį, mamą, tėtį ar draugus. Klientė pasakoja, kad jaustųsi išduodanti mamą, nenuveždama jos į kapines ar dar ko nors nepadarydama tada, kai ji to paprašo. Juk mamai ir taip sunku buvo visą gyvenimą – išdavė tėtis, išėjo pas kitą, mama viena taip atsidavusiai ją augino. Dabar ji turi tik ją, pastoviai kartoja, kad be jos pražūtų, tai kaip galima nusisukti nuo mamos? Be to, mama vairuoti nemoka ir kitas laikas jai netinka, o ji šiuo metu sėdi namie, mažylį augina, tad jai lengviau turi būti prisiderinti prie mamos… Tuomet tampa nebesvarbu, kad kaip tik šį pusdienį klientė buvo susitarusi susitikti su trumpam į Lietuvą parskridusia drauge, kurios nematė beveik metai laiko… Tik likęs kartėlis ir slogutis giliai viduje kažkaip neduoda ramybės.
🔔Kitas atvejis – klientas karščiu alsuojančią vasaros dieną tvarkė ką tik mamos įsteigto verslo reikalus. Eidamas gatve, pamatė ledų vežimėlį ir suvokė, kad labiau už viską nori tų ledų. Belaukiant eilėje iškilo mamos paveikslas, kaip viską ji dabar taupo, neleidžia sau nieko, o jis dar nei cento neuždirbo įmonei – jis išduos mamą. Ir jam pasidarė visai lengva pasakyti sau, kad ledų prisivalgysi, kai pelną įmonei atneši, o dabar reikia apsisukti ir eiti toliau tvarkyti reikalų. Tik kodėl dabar nejaučiu pasididžiavimo savimi, kažko sunku ir graudu?
🚶Mylėti save – tai parodyti sutuoktiniui, kad jų meilei kažko trūksta. Klientė pasakoja, kad, šiek tiek paaugus dukrai, vakarais ji taip norėtų lankyti tango pamokas. Jau susižinojo, kur vyksta užsiėmimai, susipažino su vadovu, sužinojo, kad net partnerį turėtų, nereikėtų pačiai ieškoti, tereikia susitarti su vyru, kad pora kartų per savaitę vakarais jis po darbo pabūtų su mažyle. Ji vis atidėliojo šį pokalbį, nes, jautė, kad jai kažkaip tai nedrąsu, lyg tai gėda vyrui apie tai pasakyti.
Terapinės sesijos metu klientė suvokė, kad jai pačiai šis noras neatrodo toks jau nekaltas, nes tai galėtų atrodyti, jog jai atsibodo būti su šeima, kad ji nepasiilgo vyro visą dieną jo nemačiusi ar net nebenori būti kartu, o gal net nebemyli jo, nes nori eiti mokytis šokti su kitu. Tai kėlė vidinę sumaištį ir gimdė abejones – jei tikrai ji mylėtų vyrą, tai norėtų gi būti kartu, gal tikrai jai nuobodu su juo, kad reikia kažko ieškoti už šeimos ribų? Tai stiprino jos apsisprendimą – jei jai šeima svarbiausia, tai ji negali palikti vyro ir dukrytės namuose, o pati eiti mokytis šokti, ir dar su nepažįstamu vyru. Bet kodėl taip pavydu matyti užsiėmimus lankančias drauges?
📍Mylėti save gali tik lengvabūdžiai, neatsakingi žmonės, savimylos ir egoistai.
Klientas pasakoja, kad gyvenime jaučiasi kaip musė voratinklyje, kurio kiekvienas siūlas turi atskirą pavadinimą – naują atsakomybę: išlaikyti ant bankroto ribos siūbuojantį ir visiškai įgrisusį verslą, nes reikia aprūpinti šeimą ir išlaikyti darbuotojus; padėti seniems tėvams, skiriant jiems laiko ir pinigų, kurių jam dabar ir taip trūksta; dovanoti šeimai jų trokštamas atostogas, kurios jį daugiau sekina, negu atstato jėgas, padėti draugui atsigauti po skyrybų, nes šis daugiau neturi į ką remtis… Tuo tarpu jis pats svajoja susitvarkyti gyvenimą taip, kad galėtų kuo daugiau laiko gyventi gamtoje ir pradėti lipdyti įvairiausius dirbinius. Jis supranta, kad visai realu pradėti keisti savo gyvenimą, net žino, ką reikėtų padaryti, kad tai būtų įgyvendinta, tačiau nežengia net mažiausio žingsnelio link savo svajonių gyvenimo.
Terapinės sesijos metu jis suvokia, kad ištrūkęs iš voratinklio, prieš savo šeimą, darbuotojus, tėvus ir draugus jaustųsi, kaip visiškai neatsakingas žmogus, savimyla ir egoistas. Būtent šie įsitikinimai jam padeda atsisakyti savęs, savo svajonių, savo gyvenimo. O to atsisakymo kaina – depresija.
❣️Pamilti save reikštų išgyventi skausmą, nes reikės:
✨keistis ir neaišku, kaip šiuos pokyčius priims man brangūs žmonės
✨išeiti iš komforto zonos, kurioje, kad ir blogai jaučiuosi, bet čia man viskas įprasta
✨į dienos šviesą ištraukti savo juodąją pusę ir giliai paslėptas paslaptis
✨dar kartą išgyventi sunkius jausmus, nuo kurių bėgu, priimti savo sunkias patirtis, suvokiant, kad jos yra mano gyvenimo dalis
👌Taip, tai išties nelengvas kelias, tačiau patikinu – juo eiti tikrai verta. Verta, nes gali atgauti save, vėl turėti jėgų ir energijos gyventi, pradėti jausti, kad gyveni savo gyvenimą, kuris turi daug daugiau gyvybės ir spalvų, nei buvęs ir kuris yra lygiai toks pat svarbus, kaip ir kitų.
❓pabaigai – gal norėtumei paieškoti atsakymų savyje, kokie gi tave ribojantys įsitikinimai neleidžia atsisukti į save, būti geranorišku sau ir mylėti save❓ Pabandykite prisiminti, kada ir su kuo būdami jūs dažniausiai pasirenkate nusisukti nuo savęs, ką jaučiatės tuomet prarandantys ir kokie tuomet kylantys jausmai jums padeda užgniaužti save, savo poreikius ir svajones❓
O gal tai galėtų būti mūsų terapinės sesijos tema?
Kodėl neleidžiu sau mylėti savęs
2024 m. Vasaris 3 d. ·
Psichoterapinės įžvalgos iš realių istorijų: kodėl neleidžiu sau mylėti save
Filosofai, psichologai ir net religijos tvirtina, kad norint mylėti kitus, pirmiausia reikia pamilti save. Informacijos apie tai begalė. Tačiau klientai sako: atrodo, tiek daug skaitau, dalyvauju seminaruose, stovyklose… Jau pavargau nuo tų žinių ir bandymų.
Tikiu, kad kitiems tai tinka, jiems padeda, o manęs neveikia.. Matau kitus laimingus, įdomius, atrodo, jų gyvenimas keičiasi, turi tiek spalvų ir darosi dar sunkiau. Atrodo, tik renku įrodymus, kad aš kitokia ar kitoks, kad tai ne man. .
❓ką atranda klientai, kodėl jiems sunku mylėti save❓
Terapinių sesijų metu tai vienas iš aktualiausių ir dažniausių klausimų. Iš karto sakau, kad vieno bendro atsakymo visiems nėra. Taip, kaip nėra vieno atsakymo, kokios patirtys užstrigo viduje ir neleidžia atsisukti į save: į savo skausmą, nuovargį, džiaugsmą, svajones, į savo tamsiąją pusę ar savo sugebėjimus. Tad, atsakymo į jį ieškome individualiai. Ir laiko tai užima taip pat nevienodai.
Noriu pasidalinti keliomis įžvalgomis iš klientų istorijų, kurias jie atranda, gal kažkuri jų apie tave?
🔔Meilė sau – tai išdavystė. Jei mylėsiu save, užgrauš mane sąžinė, išgyvensiu kaltės jausmą, kad išduodu vaikus, sutuoktinį, mamą, tėtį ar draugus. Klientė pasakoja, kad jaustųsi išduodanti mamą, nenuveždama jos į kapines ar dar ko nors nepadarydama tada, kai ji to paprašo. Juk mamai ir taip sunku buvo visą gyvenimą – išdavė tėtis, išėjo pas kitą, mama viena taip atsidavusiai ją augino. Dabar ji turi tik ją, pastoviai kartoja, kad be jos pražūtų, tai kaip galima nusisukti nuo mamos? Be to, mama vairuoti nemoka ir kitas laikas jai netinka, o ji šiuo metu sėdi namie, mažylį augina, tad jai lengviau turi būti prisiderinti prie mamos… Tuomet tampa nebesvarbu, kad kaip tik šį pusdienį klientė buvo susitarusi susitikti su trumpam į Lietuvą parskridusia drauge, kurios nematė beveik metai laiko… Tik likęs kartėlis ir slogutis giliai viduje kažkaip neduoda ramybės.
🔔Kitas atvejis – klientas karščiu alsuojančią vasaros dieną tvarkė ką tik mamos įsteigto verslo reikalus. Eidamas gatve, pamatė ledų vežimėlį ir suvokė, kad labiau už viską nori tų ledų. Belaukiant eilėje iškilo mamos paveikslas, kaip viską ji dabar taupo, neleidžia sau nieko, o jis dar nei cento neuždirbo įmonei – jis išduos mamą. Ir jam pasidarė visai lengva pasakyti sau, kad ledų prisivalgysi, kai pelną įmonei atneši, o dabar reikia apsisukti ir eiti toliau tvarkyti reikalų. Tik kodėl dabar nejaučiu pasididžiavimo savimi, kažko sunku ir graudu?
🚶Mylėti save – tai parodyti sutuoktiniui, kad jų meilei kažko trūksta. Klientė pasakoja, kad, šiek tiek paaugus dukrai, vakarais ji taip norėtų lankyti tango pamokas. Jau susižinojo, kur vyksta užsiėmimai, susipažino su vadovu, sužinojo, kad net partnerį turėtų, nereikėtų pačiai ieškoti, tereikia susitarti su vyru, kad pora kartų per savaitę vakarais jis po darbo pabūtų su mažyle. Ji vis atidėliojo šį pokalbį, nes, jautė, kad jai kažkaip tai nedrąsu, lyg tai gėda vyrui apie tai pasakyti.
Terapinės sesijos metu klientė suvokė, kad jai pačiai šis noras neatrodo toks jau nekaltas, nes tai galėtų atrodyti, jog jai atsibodo būti su šeima, kad ji nepasiilgo vyro visą dieną jo nemačiusi ar net nebenori būti kartu, o gal net nebemyli jo, nes nori eiti mokytis šokti su kitu. Tai kėlė vidinę sumaištį ir gimdė abejones – jei tikrai ji mylėtų vyrą, tai norėtų gi būti kartu, gal tikrai jai nuobodu su juo, kad reikia kažko ieškoti už šeimos ribų? Tai stiprino jos apsisprendimą – jei jai šeima svarbiausia, tai ji negali palikti vyro ir dukrytės namuose, o pati eiti mokytis šokti, ir dar su nepažįstamu vyru. Bet kodėl taip pavydu matyti užsiėmimus lankančias drauges?
📍Mylėti save gali tik lengvabūdžiai, neatsakingi žmonės, savimylos ir egoistai.
Klientas pasakoja, kad gyvenime jaučiasi kaip musė voratinklyje, kurio kiekvienas siūlas turi atskirą pavadinimą – naują atsakomybę: išlaikyti ant bankroto ribos siūbuojantį ir visiškai įgrisusį verslą, nes reikia aprūpinti šeimą ir išlaikyti darbuotojus; padėti seniems tėvams, skiriant jiems laiko ir pinigų, kurių jam dabar ir taip trūksta; dovanoti šeimai jų trokštamas atostogas, kurios jį daugiau sekina, negu atstato jėgas, padėti draugui atsigauti po skyrybų, nes šis daugiau neturi į ką remtis… Tuo tarpu jis pats svajoja susitvarkyti gyvenimą taip, kad galėtų kuo daugiau laiko gyventi gamtoje ir pradėti lipdyti įvairiausius dirbinius. Jis supranta, kad visai realu pradėti keisti savo gyvenimą, net žino, ką reikėtų padaryti, kad tai būtų įgyvendinta, tačiau nežengia net mažiausio žingsnelio link savo svajonių gyvenimo.
Terapinės sesijos metu jis suvokia, kad ištrūkęs iš voratinklio, prieš savo šeimą, darbuotojus, tėvus ir draugus jaustųsi, kaip visiškai neatsakingas žmogus, savimyla ir egoistas. Būtent šie įsitikinimai jam padeda atsisakyti savęs, savo svajonių, savo gyvenimo. O to atsisakymo kaina – depresija.
❣️Pamilti save reikštų išgyventi skausmą, nes reikės:
✨keistis ir neaišku, kaip šiuos pokyčius priims man brangūs žmonės
✨išeiti iš komforto zonos, kurioje, kad ir blogai jaučiuosi, bet čia man viskas įprasta
✨į dienos šviesą ištraukti savo juodąją pusę ir giliai paslėptas paslaptis
✨dar kartą išgyventi sunkius jausmus, nuo kurių bėgu, priimti savo sunkias patirtis, suvokiant, kad jos yra mano gyvenimo dalis
👌Taip, tai išties nelengvas kelias, tačiau patikinu – juo eiti tikrai verta. Verta, nes gali atgauti save, vėl turėti jėgų ir energijos gyventi, pradėti jausti, kad gyveni savo gyvenimą, kuris turi daug daugiau gyvybės ir spalvų, nei buvęs ir kuris yra lygiai toks pat svarbus, kaip ir kitų.
❓pabaigai – gal norėtumei paieškoti atsakymų savyje, kokie gi tave ribojantys įsitikinimai neleidžia atsisukti į save, būti geranorišku sau ir mylėti save❓ Pabandykite prisiminti, kada ir su kuo būdami jūs dažniausiai pasirenkate nusisukti nuo savęs, ką jaučiatės tuomet prarandantys ir kokie tuomet kylantys jausmai jums padeda užgniaužti save, savo poreikius ir svajones❓
O gal tai galėtų būti mūsų terapinės sesijos tema?